Eilėraščiai, skaitomi per laidotuves

Kai savų žodžių neužtenka, poezija paskolina savuosius. Šie eilėraščiai ir poetai lydi atsisveikinimus Lietuvoje ne vieną kartą.

Labai branginami kūriniai

• Maironis, „Išnyksiu kaip dūmas“: „Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, / Ir niekas manęs neminės!“ — eilės apie laikinumą, kurias žino kelios lietuvių kartos.
• Vytautas Mačernis, „Vizijos“: jauno poeto apmąstymai apie būtį, namus ir amžinybę — dažnai skaitomi atsisveikinant su artimaisiais.
• Justinas Marcinkevičius: jo eilės apie gyvenimą, gimtinę ir žmogaus gerumą tapo daugelio atsisveikinimų palydove.
• Salomėja Nėris: lyrika apie trapumą ir šviesą, artima ypač moterų atminimui.
• Mary Elizabeth Frye, „Nestovėk prie mano kapo ir neverk“: visame pasaulyje skaitomas eilėraštis, prašantis prisiminti išėjusįjį vėjyje, saulėje ir lietuje.

Kaip išrinkti

• Kad skambėtų kaip tas žmogus. Iškilmingas eilėraštis linksmam žmogui nedera; šviesiems gyvenimams yra šviesių tekstų.
• Trumpai ir lėtai. Aštuonios gerai perskaitytos eilutės pasiekia toliau nei trys puslapiai.
• Prieš tai perskaitykite balsu: kai kurie eilėraščiai nuostabūs popieriuje ir neįveikiami virpančiu balsu. Turėkite atsarginį variantą ar pamainą.

Ne tik laidotuvėms

Išrinktas eilėraštis gali visam laikui likti jo memoriale — kaip epitafija ar istorijos dalis. O jei žmogus turėjo savo mylimiausią eilėraštį, būtent jį, be jokių diskusijų, ir reikia skaityti.