← Grįžti į tinklaraštį

Užuojautų knyga: nuo šarvojimo salės stalo iki interneto

Daugelio šarvojimo salių prieigose stovi stalas su atversta knyga. Praeinantys palieka kelias eilutes: vardą, prisiminimą, atsisveikinimą. Ta knyga — vienas iš nedaugelio laidotuvių dalykų, kuriuos šeima pasilieka.

Kam ji reikalinga

Tą akimirką šeima vos spėja pasisveikinti su visais atėjusiais. Knyga išsaugo tai, ko nespėta pasakyti: kas buvo, ką jautė, kokį prisiminimą apie žmogų išsinešė. Tikroji jos vertė ateina po kelių savaičių, kai namuose stoja tyla, o jos skaitymas sugrąžina tos dienos šilumą.

Ką joje rašyti

  • Savo vardą ir iš kur pažinojote žmogų: „Petras, bendradarbis iš gamyklos“.
  • Konkretus prisiminimas — aukso vertės: „Jis išmokė mane amato ir užstojo, kai labiausiai reikėjo“.
  • Paprastas atsisveikinimas: „Ačiū už viską. Ilsėkis ramybėje“.

Skaitmeninė versija

Internetinė užuojautų knyga išsaugo esmę ir panaikina ribas:

  • Rašo ir tie, kurie negalėjo atvykti: emigravęs draugas, serganti bendradarbė, pusbrolis iš kito šalies krašto.
  • Nėra skubos. Rašyti galima tą vakarą, tą savaitę ar per tas metines. Knyga niekada neužsiverčia.
  • Ji nepasimeta. Nei drėgmė, nei kraustymaisi, nei dingusios dėžės: žodžiai lieka šalia jo istorijos ir nuotraukų — visam laikui.
  • Šeima prižiūri. Kiekviena žinutė prieš paskelbiant peržiūrima, tad erdvė išlieka tokia pat tvarkinga kaip stalas šarvojimo salėje.

Patarimas

Jei buvote šarvojimo salėje, o vėliau radote internetinį memorialą — parašykite abiejose. Popierinė knyga priklauso tai dienai; skaitmeninė — ilgam atminimui. Šeimą sušildys abi.

Nekrologo sukūrimas trunka kelias minutes — jis lieka paskelbtas visam laikui. Sukurti nekrologą

Taip pat gali praversti