60 epitafijų ir trumpų atminimo frazių

Epitafija — tai gyvenimas, sutalpintas į vieną eilutę. Ji gali būti iškilminga, švelni ar net su tuo humoru, kurį turėjo pats žmogus. Štai idėjos įkvėpimui.

Klasikinės

• „Ilsėkis ramybėje.“
• „Visada mūsų širdyse.“
• „Tavo atminimas gyvens mumyse.“
• „Tie, kuriuos mylime, nemiršta.“

Poetiškos

• „Užgeso šviesa — liko žvaigždėtas dangus.“
• „Tu neišėjai: esi kiekviename gerame dalyke, kurio mus išmokei.“
• „Gyventi širdyse tų, kuriuos paliekame, — ne mirti.“
• „Buvai užuovėja; dabar esi horizontas.“

Asmeniškos

• „Išmokė mus gyventi lėtai ir mylėti stipriai.“
• „Geriausia močiutė, geriausi cepelinai, geriausias juokas.“
• „Viską sutaisydavo: kėdę, širdgėlą, blogą dieną.“
• „Išėjo taip, kaip gyveno: su šypsena.“

Kaip išrinkti

• Perskaitykite jo balsu. Jei tas žmogus taip niekada nebūtų pasakęs — tai ne jo frazė.
• Trumpiau — geriau. Ir akmenyje, ir atmintyje išlieka tai, kas glausta.
• Paklauskite šeimos. Kartais tobulą frazę žino anūkas: tai, ką žmogus visada kartodavo.

Internetiniame memoriale epitafija puikuojasi puslapio viršuje, iškart po vardu. Tai pirmas dalykas, kurį perskaitys lankytojas po dvidešimties metų — ji verta kelių minučių apmąstymo.